Hieroglifų raštas Egipte buvo vartojamas nuo 3100 m. pr. Kr. iki 400 m. po Kr., tai yra apie 3500 metų. Egiptiečių rašmenis "hieroglifais" pavadino senovės graikai. Tai reiškia "šventi paveikslėliai". Šių rašmenų senajame Egipte randama iš tiesų visur: tokiais įrašais išmargintos šventyklų sienos, kapai, statulos, laidojimo reikmenys. Taigi visa, kas "šventa", Egipte yra "su paaiškinimais". Hieroglifų raštą 1822 m. iššifravo Šampoljonas (Champollion), jaunas prancūzų mokslininkas, kurį Napoleonas buvo pasiuntęs i Egiptą.


  1799 metais vienas Egipto kariuomenejė tarnavęs prancūzų karininkas Rozetėje, netoli Aleksandrijos, randa juodo bazalto stelą su įrašais trimis skirtingais rašmenimis.
  Bonaparto kariuomenę lydintys mokslininkai iškart supranta: tas Rozetės akmuo, kurio trys akivaizdžiai vienodi tekstai parašyti trimis skirtingais rašmenimis, duos jiems raktą, padėsiantį perskaityti hieroglifus.
  Rytų kalbų specialistus išmuša karštis. Akivaizdu, kad graikiškasis tekstas, karaliaus Ptolemėjo V dekretas, yra kitų dviejų tekstų vertimas. Hieroglifais rašytame variante faraono vardas turi būti aprėmintas kartušu: taip tuomet buvo įprasta žymėti karaliaus vardą. Remdamasis graikiškuoju Ptolemaios, Šampoljonas iššifruoja hieroglifais parašytą vardą, išreikštą aštuoniais simboliais. 1822 m. Filės obeliske jis vėl randa Ptolemėjo kartušą, o greta jo - ir Kleopatros kartušą. Juos palyginęs jis išsiaiškina fonetinį keturių ženklų atitikmenį, ir tuomet jam pavyksta surasti abėcėlinį kitų ženklų atitikmenį.